Kas yra RAM? (laisvosios kreipties atmintis arba pagrindinė atmintis)
Random Access Memory arba RAM (tariama kaip ramm), yra fizinė kompiuterio aparatinė įranga, kuri laikinai saugo duomenis ir yra kompiuterio „darbinė“ atmintis.
Papildoma RAM leidžia kompiuteriui vienu metu dirbti su daugiau informacijos, o tai paprastai turi nemažos įtakos bendram sistemos veikimui.
Kai kurie populiarūs RAM gamintojai yra Kingston, PNY, Crucial ir CORSAIR.
Yra daug RAM tipų, todėl galite išgirsti, kad ji vadinama kitais pavadinimais. Jis taip pat žinomas kaip Pagrindinė ATMINTIS, vidinė atmintis, pirminė saugykla, pirminė atmintis, Atmintukas", ir RAM "lazdelė".
Kas yra RAM?
Paprasčiau tariant, RAM paskirtis yra suteikti greitą skaitymo ir rašymo prieigą prie saugojimo įrenginio. Jūsų kompiuteris naudoja RAM duomenims įkelti, nes tai daug greičiau nei paleisti tuos pačius duomenis tiesiai iš standžiojo disko.
Pagalvokite apie RAM kaip apie biuro stalą. Rašomasis stalas naudojamas norint greitai pasiekti svarbius dokumentus, rašymo priemones ir kitus jums reikalingus elementus
Panašiai visi duomenys, kuriuos aktyviai naudojate savo kompiuteryje (arba išmaniajame telefone, planšetiniame kompiuteryje ir pan.), laikinai saugomi RAM. Šio tipo atmintis, kaip analogiškai stalas, suteikia daug greitesnį skaitymo / rašymo laiką nei naudojant standųjį diską. Dauguma standžiųjų diskų yra daug lėtesni nei RAM dėl fizinių apribojimų, pvz., sukimosi greičio.
RAM veikia su kietuoju disku (bet jie skirtingi)
RAM paprastai vadinama tiesiog „atmintimi“, net jei kompiuteryje gali būti kitų tipų atminties. RAM, kuriai skirtas šis straipsnis, visiškai nesusiję su failų saugyklos dydžiu a kietasis diskas turi, nors jie abu dažnai neteisingai sukeičiami vienas su kitu pokalbį. Pavyzdžiui, 1 GB atminties (RAM) nėra tas pats, kas 1 GB vietos standžiajame diske.
Skirtingai nuo standžiojo disko, kurį galima išjungti ir vėl įjungti neprarandant duomenų, RAM turinys visada ištrinamas, kai kompiuteris išsijungia. Štai kodėl nė viena iš jūsų programų ar failų vis dar nėra atidaryta, kai vėl įjungiate kompiuterį.
Vienas iš būdų, kaip kompiuteriai apeiti šį apribojimą, yra įjungti kompiuterį į užmigdymo režimą. Kompiuterio užmigdymo režimas tiesiog nukopijuoja RAM turinį į standųjį diską, kai kompiuteris išsijungia, o tada, kai vėl įjungiamas, nukopijuoja visą jį atgal į RAM.
kiekviena pagrindinė plokštė palaiko tik tam tikrą atminties tipų diapazoną tam tikrais deriniais, todėl prieš pirkdami visada pasitarkite su pagrindinės plokštės gamintoju.
Kompiuteryje esanti RAM primena liniuotę arba lazdelę
Standartas modulis arba lazda darbalaukio atminties yra ilga, plona techninės įrangos dalis, primenanti trumpą liniuotę. Atminties modulio apačioje yra viena ar kelios įpjovos, padedančios tinkamai sumontuoti, ir išklota daugybe, dažniausiai paauksuotų, jungčių.
Įdiegta atmintis atminties modulio lizdai, esantys pagrindinėje plokštėje. Šiuos lizdus lengva rasti – tiesiog ieškokite mažų vyrių, kurie užfiksuoja RAM vietoje, esančių abiejose panašaus dydžio pagrindinės plokštės lizdo pusėse.
Tam tikro dydžio modulius gali tekti įdiegti į tam tikrus lizdus, todėl prieš pirkdami ar montuodami visada pasitarkite su pagrindinės plokštės gamintoju! Kita galimybė, kuri gali padėti, yra naudoti a sistemos informacinis įrankis norėdami pamatyti konkretų pagrindinės plokštės naudojamų modulių tipą.
Atminties moduliai būna įvairių talpų ir variantų. Šiuolaikinius atminties modulius galima įsigyti 256 MB, 512 MB, 1 GB, 2 GB, 4 GB, 8 GB ir 16+ GB dydžių. Kai kurie įvairių tipų atminties modulių pavyzdžiai yra DIMM, RIMM, SIMM, SO-DIMM ir SO-RIMM.
MB ir GB yra duomenų matavimo vienetai. Perkant RAM ir kitus į duomenis orientuotus įrenginius bei paslaugas svarbu žinoti skirtumus.
Kiek RAM jums reikia?
Visai kaip su a CPU ir standžiojo disko, kompiuterio atminties kiekis visiškai priklauso nuo to, kam naudojate arba planuojate naudoti kompiuterį.
Pavyzdžiui, jei perkate a kompiuteris intensyviems žaidimams, tuomet norėsite pakankamai RAM, kad būtų galima sklandžiai žaisti. Turint tik 2 GB RAM žaidimui, kuriame rekomenduojama bent 4 GB, bus labai daug lėtas veikimas, jei ne visiškas nesugebėjimas paleisti (ypač jei rekomenduojama 8 GB ar daugiau).
Kitame spektro gale, jei naudojate kompiuterį lengvam naršymui internete ir nenaudojate vaizdo transliacijų, žaidimų, daug atminties reikalaujančių programų ir pan., galite lengvai atsikratyti mažiau atminties.
Tas pats pasakytina apie vaizdo įrašų redagavimo programas, programas, kuriose yra daug 3D grafika ir kt. Paprastai prieš pirkdami kompiuterį galite sužinoti, kiek RAM reikia konkrečiai programai ar žaidimui, dažnai nurodyta svetainės arba produkto dėžutės „sistemos reikalavimų“ srityje.
Sunku būtų rasti naują stalinį, nešiojamąjį kompiuterį ar net planšetinį kompiuterį, kuriame būtų iš anksto įdiegta mažiau nei 2–4 GB RAM. Nebent turite konkrečią savo kompiuterio paskirtį, išskyrus įprastą vaizdo transliaciją, internetą naršymas ir įprastas programų naudojimas, tikriausiai nereikia pirkti kompiuterio, kuriame būtų daugiau RAM negu tai.
Įrenginio greitį riboja ne tik RAM, bet ir kiti komponentai, tokie kaip procesorius ir kietasis diskas kad jūsų kompiuteryje gali būti aukščiausios klasės komponentų, bet mažai RAM, o tai turės įtakos bendrai spektaklis. Tas pats pasakytina ir atvirkščiai: daugiau RAM yra puiku, bet neturės tokios didelės įtakos, jei procesorius lėtas.
RAM trikčių šalinimas
Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti, jei įtariate, kad yra vieno ar kelių RAM atmintinių problema iš naujo įdėkite atminties modulius. Jei viena iš RAM atmintinių nebuvo saugiai įdėta į pagrindinės plokštės angą, tai įmanoma kad net mažas guzas gali išmušti jį iš vietos ir sukelti atminties problemų, kurių neturėjote prieš.
Jeigu persėdimas atmintis nepagerina simptomų, rekomenduojame naudoti vieną iš šios nemokamos atminties tikrinimo programos. Kadangi jie dirba ne operacinėje sistemoje, jie dirba su bet kokio tipo kompiuteriais – „Windows“, „Mac“, „Linux“ ir kt.
Geriausias pasirinkimas yra pakeiskite savo kompiuterio atmintį jei viena iš tų įrankių nustato problemą, kad ir kokia maža ji būtų.
Išplėstinė informacija apie RAM
Nors šios svetainės kontekste RAM aiškinama kaip nepastovi atmintis (atsižvelgiant į vidinę kompiuterio atmintis), ji taip pat egzistuoja nepastovi, nekeičiama forma, vadinama tik skaitymo atmintimi (ROM). Flash diskai ir kietojo kūno diskaiPavyzdžiui, yra ROM variantai, kurie išsaugo duomenis net ir be maitinimo, bet gali būti pakeistas.
Yra daug RAM tipų, bet du pagrindiniai yra statinis RAM (SRAM) ir dinamiškas RAM (DRAM). Abu yra nepastovios. SRAM yra greitesnė, bet brangesnė nei DRAM, todėl pastaroji yra labiau paplitusi šiuolaikiniuose įrenginiuose. Tačiau SRAM kartais matoma nedidelėmis dozėmis įvairiose vidinėse kompiuterio dalyse, pavyzdžiui, su CPU ir kaip standžiojo disko talpyklos atmintis.
Tam tikra programinė įranga, pvz SoftPerfect RAM diskas, gali sukurti tai, kas vadinama a RAM diskas, kuris iš esmės yra kietasis diskas, esantis RAM. Duomenys gali būti įrašyti į šį naują diską ir atidaryti iš jo taip, tarsi jis būtų bet kuriame kitame, tačiau skaitymo / rašymo laikas yra daug greitesnis nei naudojant įprastą standųjį diską, nes RAM yra daug greitesnė.
Kai kurios operacinės sistemos gali naudoti vadinamąsias Virtuali atmintis, kuris yra RAM disko priešingybė. Tai funkcija, kuri atideda vietos standžiajame diske naudoti kaip RAM. Nors tai gali padidinti bendrą turimą atmintį programoms ir kitiems tikslams, tai gali neigiamai paveikti sistemos veikimą dėl to, kad standieji diskai yra lėtesni nei RAM atmintinės.