Kas yra dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas (DI) yra viena arba kompiuterinių sistemų rinkinys, galintis apdoroti informaciją ir atlikti užduotis, kurias paprastai atlieka žmonės.

AI gali turėti paprastas intelekto formas, pavyzdžiui, atpažinti kalbą arba analizuoti vaizdinius vaizdus. Arba tai gali būti sudėtingesnė, pavyzdžiui, mokymasis iš praeities klaidų ir problemų sprendimas.

Kas yra dirbtinis intelektas?

Norėdami suprasti, ką reiškia dirbtinis intelektas, pagalvokite apie tai, ką stebite gamtoje, o tai leidžia įsitikinti, kad kažkas turi intelektą. Toks paprastas dalykas, kaip laboratorinė žiurkė, išmokanti teisingą kelią per labirintą, reiškia paprastą intelekto formą (yra keturių tipų AI). Tai apima atmintį ir mokymąsi, panašiai kaip žmogaus intelektas.

1950 m. Alanas Turingas apibūdino „mąstymo mašinas“ kaip atpažįstamas, nes jos gali panaudoti protą spręsdamos galvosūkius. 1950-aisiais Johnas McCarthy teigė, kad kompiuteriai gali „atlikti dalykus, kurie, kai tai daro žmonės, yra susiję su intelektu“.

Šios idėjos susiveda į tris charakteristikas, naudojamas identifikuoti mašiną ar kompiuterį kaip turintį „dirbtinį intelektą“. Jie gali:

• Norėdami analizuoti informaciją, naudokite įvestis, pvz., jutiklius ar duomenis.
• Apdorokite didelius duomenų kiekius, kad nustatytumėte modelius, tendencijas ar koreliacijas.
• Pritaikykite savo sprendimus ir veiksmus, remdamiesi mokymu, gautu iš įvesties ir duomenų.

Būtent taip žmogaus intelektas padeda žmonėms mokytis ir prisitaikyti prie mūsų kasdieninio gyvenimo.

Dirbtinį intelektą sudarantys komponentai

„Protinga“ mašina sudaryta iš daugybės skirtingų komponentų. Visa tai veikia kartu, kad padėtų mašinai gauti informaciją iš realaus pasaulio ir priimti sprendimus.

AI jutikliai

Jei galvojate apie tai, kaip žmogus renka duomenis iš realaus pasaulio, intelektualioms mašinoms reikia jutiklių, kurie rinktų tą pačią informaciją. Šie jutikliai gali būti:

• Kameros: vaizdiniai nurodymai, kaip atpažinti veidą, išvengti kliūčių arba infraraudonųjų spindulių kameros, kad aptiktų, kada objektai įkaista.
• Mikrofonai: bendraukite su žmonėmis balsu, aptikkite veiklą kambaryje arba reaguokite į muziką.
• Lytėjimo jutikliai: leidžia robotams reguliuoti savo rankeną arba žaidimų konsolių stiprumą, kad reaguotų į tai, kaip sunkiai judate žaidimo valdiklį.
• Padėties, temperatūros arba srauto jutikliai: Teikia informaciją apie vamzdžiais tekančias dujas ar skystį, cheminių medžiagų ar metalų temperatūras ir net skysčių cheminę sudėtį.

Tiesą sakant, naudojant šiuolaikines jutiklių technologijas, mašinos gali aptikti pasaulyje dalykus, kurių net žmonės negali.

AI duomenys ir mašininis mokymasis

Esminis AI komponentas yra mašininis mokymasis. Tai galimybė surinkti daugybę informacijos iš kelių šaltinių ir analizuoti ją, kad būtų galima rasti reikšmingų modelių ir koreliacijų.

Pavyzdžiui, transporto priemonių susidūrimo bandymų metu kompiuteris gali analizuoti slėgį ir temperatūrą. Kompiuteris gali analizuoti duomenis ir nurodyti transporto priemonių gamintojams, kur įdėti oro pagalves, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugos lygis.

Mašininis mokymasis taip pat padeda išspręsti problemas. Surinkę gamybos duomenis iš šimtų jutiklių, kompiuteriai gali nustatyti anomalijas, dėl kurių gaminiai yra sugedę. Tada, koreliuodamas kitus jutiklio duomenis, kompiuteris gali pasakyti technikams, kurie proceso komponentai yra sugedę.

Kadangi mašininis mokymasis gali tai padaryti per dalį laiko, kurį gali padaryti žmogus, įmonės gali greičiau nustatyti ir išspręsti problemas, pagerinti produktų kokybę ir padidinti bendrą gamybą.

Gilus mokymasis

Pažangesnė mašininio mokymosi forma yra „gilus mokymasis“, kai mašina nustato gedimus ir išmoksta efektyviausio būdo atlikti užduotį.

Pavyzdžiui, a savarankiškai važiuojantis automobilis naudos mašininį mokymąsi vairuodamas automobilį stebėdamas kelio ženklinimą, ieškodamas pėsčiųjų ir atpažindamas šviesoforus. Tačiau giliai besimokantis, savarankiškai važiuojantis automobilis taip pat išmoktų, kaip vairo reguliavimas išlaiko automobilį daugiau eismo juostų centre. Laikui bėgant šis automobilis gali išmokti tapti geresniu vairuotoju.

Koks yra dirbtinio intelekto tikslas?

Mokslininkai kuria dirbtinį intelektą, kad galėtume naudoti mašinas žmonių gyvenimo kokybei pagerinti. Tai leidžia mašinoms atlikti pasikartojančias užduotis, kurios gali sužaloti arba būti pavojingos žmonėms. Dirbtinis intelektas gali pagerinti automobilių ir lėktuvų saugumą.

Galiausiai jų tikslas yra papildyti žmones įžvalgomis iš didžiulio duomenų kiekio, kurį gali apdoroti tik kompiuteriai.

Dan Prince, generalinis direktorius ir įkūrėjas Illumisoft, sako, kad pradinis taškas norint suprasti AI yra suprasti mūsų pačių intelektą.

„Žmonės turi gebėjimą mokytis, spręsti problemas, atpažinti modelius ir paaiškinti bei numatyti gamtos reiškinius (kurie yra) visus požymius, paprastai susijusius su intelektu“, – sako jis. „Galbūt svarbiausia, kad mes galime veikti taip, kad mūsų aplinka formuotų ir transformuotų mūsų naudai. AI, suprantama dažniausiai, reiškia sistemą ar sistemų grupę, galinčią imituoti tokio tipo žmogaus intelektą. Išmanioji sistema būtų tokia, kuri pasižymi panašiais į žmogų gebėjimais mąstyti, spręsti problemas ar net kūrybiškumą.

„Galutinis daugelio mokslininkų tikslas yra sukurti dirbtinį bendrąjį intelektą (AGI), o analitikai pripažįsta, kad tai dar nepasiekta. Esant dabartinėms technologijoms, tam tikras dirbtinis intelektas gali gerai imituoti vieną žmogaus intelekto aspektą, bet ne kitus. Pavyzdžiui, yra AI sistemų, kurios puikiai supranta kalbą, o kitos puikiai valdo smulkiąją motoriką. Tik nedaugelis gali padaryti abu“.

Filosofai dažnai abejoja, ar galime AI nueiti per toli. Ką daryti, jei dirbtinis intelektas pranoksta žmogaus intelektą tiek, kad robotai tampa pranašesni? Tada kyla klausimas, ar mašinos kada nors sugebės suprasti emocijas. Šiuo metu nėra emocijų jutiklio.

Tačiau dauguma mašinų su AI gali tik sutelkti dėmesį į mokymosi sritis. Negalime to pritaikyti daugeliui sprendimų, kuriuos paprastas žmogus priima kasdien. Dėl šios priežasties dabar niekas neturėtų jaudintis dėl idėjos, kad mašinos greitai aplenks žmones.